Trumpas filmukas
http://www.youtube.com/watch?v=kfL_Ybdi14Q
Atbulai drambliai
vasario 22, 2014
vasario 15, 2014
Meilės ar sekso diena?
Pastaruoju metu atsiskyrė šie du dalykai ir nei vienas jų manęs netenkina. Ar gali būti seksas be meilės? Taip, žinoma. O meilė be sekso? Daugelis sakysit, kad neilgai truktų, tiesa? Atrodo tik žodžių žaismas...Manyje ji dabar tolima ir skausminga, graudinanti ir džiuginanti. Geras tai jausmas, tas, skausmas ir džiaugsmas kartu, įdomu mylėti, kai tavęs nekenčia. Niekad ši laisvė manęs taip nevaržė... Tenkinaus kadais beribe meile, neišsenkančiais nuotykiais, malonumais, vis naujais žmonėm. Sakiau, kad tai ore tvyro. Juk klydau? Tai tebuvo iliuzija, maloni ir leidžianti nemąstyti. Egzistuoja meilė, be jokių aiškių rėmų, neapčiuopiama. Egzistuoja, kaip gėlė, kuri tik prižiūrint ir puoselėjant auga. Ji lyg liepsna, nuo kurios prasideda viskas. Meilė pas tuos, kurie burtininkai esą, kurie augina nevystant, o ugnis nepriklausoma juose liepsnoja.
Aš tenoriu rasti kryptį, kuria einant kliūtys bus tik dar didesnis žingsnis priekin.
(2014-02-14)
gruodžio 03, 2013
Ramybė nuo šiol saldi
Grįžau kambarin, o jame toks kvapas, kaip pasakoj, dūmų kvapas, miškų, juk toj pasakoj aš gyvenu... Gaivius patalus paklojo Vėjas, pro langą pūtęs, o aš įkvėpiau... Įkvėpiau lyg paskutinį kartą.
Tebūnie bus viskas baigta.
Tebūnie bus viskas baigta.
balandžio 22, 2013
kovo 20, 2013
kovo 04, 2013
vasario 21, 2013
gruodžio 15, 2012
spalio 13, 2012
rugsėjo 23, 2012
rugpjūčio 25, 2012
liepos 01, 2012
Būti- nebūti
Tiek kartų ėjau šiuo keliu, o tik dabar supratau, ką reiškia juo eiti, po velnių. Gyvenau, pasirodo, su akiniais ant nosies, tokiais, kurie keičia spalvas pagal poreikius, tačiau visad sutvarko reikalus taip, kad gyveni, rodos, ant sparnų. Aš nežinojau ką reiškia skausmas, praraja, neviltis. Nežinojau, ką reiškia BŪTI vienai, ką reiškia NEBŪTI mylimai, globojamai, aprūpintai. Dėjausi šitiek patyrusi, o nepatyriau NIEKO. Ką aš čia darau?
birželio 10, 2012
balandžio 20, 2012
vasario 25, 2012
sausio 29, 2012
sausio 28, 2012
lapkričio 06, 2011
kovo 31, 2011
kovo 15, 2011
sausio 02, 2011
sausio 01, 2011
Skiriu D
Reikia padaryti pertrauką, kad suprastum, kas esi, nes pasimetęs nežinomybėje, kuri uždaryta tavyje- tiek kūne, tiek prote, niekad nebeištrūksi.
balandžio 27, 2010
vasario 10, 2010
Avietinė žemė- smėlis danguj
- Ar mes galime galvoti?,- neišgirdau kaip ji įėjo.
- Taip, galim.
- Apie ką?
- Tai, ką jaučiame.
- Kodėl?,- vos ne verkdama paklausė.
- Mergyt, viskas tik tam, kad būtumėm laimingi.
- Bet aš nesu laiminga,- lyg sau pasakė.
- Tokie kaip Tu neįrodė savo- jie visi
pražuvo.
- Kur jie?
- Už ribų.
- Aš jas surasiu.,- dabar ji atrodė nepaprastai
stipri.- Tu reikalinga Čia,- atsakiau,- Kiekvienam
skirta kažką nuveikti, kažką mylėti- tai lemtis. Jei
išvyksi- Tavo žmogus liks vienas.
- Pasiimsiu Jį su savimi.
- Negali.
- Kodėl?
- Išrinktieji gimsta
kartą per kelis tūkstančius metų. Tu vienintelė
Tokia Čia, neskaitant manęs.
- Kodėl neišvykai?,- jos akyse pamačiau gailestį.
- Aš Myliu.
- Ar esi laimingas?,- susidomėjusi paklausė.
- Negaliu Tau pasakyti.
- Kodėl?
- Negaliu,- tyliai sušnabždėjau.
Ji tylėjo galbūt keliasdešimt minučių.
Kvailai išsiviepusi paklausė:
- O jei mirsiu? Ar tuomet pateksiu ten, už ribų?
- Taip, tai tiesa,- nenoriai išlemenau,- pateksi.
Ten gali pavirsti betkuo.
- Kaip man numirti?, - paklausė.
- Tiesiog mirk.
- Kaip?
- Pajausk ir stenkis dėl to,- sušnabždėjau jai guldydamas į
lovą.
Ji užsimerkė.
Pažvelgęs pamačiau, kad kūnelis baltas, truputį
pamėlęs. Lūpos bespalvės. Akys tuščios.
Ji mirė.
- Taip, galim.
- Apie ką?
- Tai, ką jaučiame.
- Kodėl?,- vos ne verkdama paklausė.
- Mergyt, viskas tik tam, kad būtumėm laimingi.
- Bet aš nesu laiminga,- lyg sau pasakė.
- Tokie kaip Tu neįrodė savo- jie visi
pražuvo.
- Kur jie?
- Už ribų.
- Aš jas surasiu.,- dabar ji atrodė nepaprastai
stipri.- Tu reikalinga Čia,- atsakiau,- Kiekvienam
skirta kažką nuveikti, kažką mylėti- tai lemtis. Jei
išvyksi- Tavo žmogus liks vienas.
- Pasiimsiu Jį su savimi.
- Negali.
- Kodėl?
- Išrinktieji gimsta
kartą per kelis tūkstančius metų. Tu vienintelė
Tokia Čia, neskaitant manęs.
- Kodėl neišvykai?,- jos akyse pamačiau gailestį.
- Aš Myliu.
- Ar esi laimingas?,- susidomėjusi paklausė.
- Negaliu Tau pasakyti.
- Kodėl?
- Negaliu,- tyliai sušnabždėjau.
Ji tylėjo galbūt keliasdešimt minučių.
Kvailai išsiviepusi paklausė:
- O jei mirsiu? Ar tuomet pateksiu ten, už ribų?
- Taip, tai tiesa,- nenoriai išlemenau,- pateksi.
Ten gali pavirsti betkuo.
- Kaip man numirti?, - paklausė.
- Tiesiog mirk.
- Kaip?
- Pajausk ir stenkis dėl to,- sušnabždėjau jai guldydamas į
lovą.
Ji užsimerkė.
Pažvelgęs pamačiau, kad kūnelis baltas, truputį
pamėlęs. Lūpos bespalvės. Akys tuščios.
Ji mirė.
vasario 05, 2010
**
Pamenu naktis, kai voliodavomės sniege, abu permirkę, gulėdavom ant savo angeliukų ir žiūrėdavom į purpurinį dangų. Kalėdinį dangų, kvepiantį sausainiais ir karšta kava.
Sekančią naktį nelipdavom iš lovos, mat sirgdavom. Gerdavom arbatą ir šaukštais srėbdavom medų. Mylėjau tave.
Sekančią naktį nelipdavom iš lovos, mat sirgdavom. Gerdavom arbatą ir šaukštais srėbdavom medų. Mylėjau tave.
*
Tu dingai. Manau, kad vėjo pagalba. Žinau, dabar gyveni ten, kur niekad nerasiu.
Pamenu žvaigždėtas naktis, eidavom tolyn, kur manydavau pasiklysianti. Ten, giriose, žaisdavom slėpynes. Tą vaikišką žaidimą. Tada aš bijodavau. Ne todėl, kad būdavo tamsu ir ne todėl, kad stūgavo vilkai. Aš bijodavau Tave prarasti. Ir kaip gera būdavo rasti Tave... Su šypsena, kurią kaskart bučiuodavau.
Pamenu žvaigždėtas naktis, eidavom tolyn, kur manydavau pasiklysianti. Ten, giriose, žaisdavom slėpynes. Tą vaikišką žaidimą. Tada aš bijodavau. Ne todėl, kad būdavo tamsu ir ne todėl, kad stūgavo vilkai. Aš bijodavau Tave prarasti. Ir kaip gera būdavo rasti Tave... Su šypsena, kurią kaskart bučiuodavau.
sausio 30, 2010
Jeitikaukštynpakilsiu-požemeužkastaamžiamsliksiu
Stikliniais lėktuvais, moliniais paukščiais, geležine širdimi, aš leisiuosi žemyn.
Jei tik pataisysi, jei išgydysi, jei lėktuvai popieriniais virs, paukščiai plunksniniai kils, manoji širdis gyva- aš būsiu sniege už virvės pakarta.
Jei tik pataisysi, jei išgydysi, jei lėktuvai popieriniais virs, paukščiai plunksniniai kils, manoji širdis gyva- aš būsiu sniege už virvės pakarta.
sausio 27, 2010
¡
Gelsvos plytų kaladėlės, maži skirtingi padarėliai, važinėjančios dėžutės prilaikomos ratukų..
Viskas atrodo ypatingai tvarkinga ir gražu.
Tai netikra.
Jei norėsiu- pakelsiu ranką, išsuksiu koją. Norėsiu- nuogai išrengsiu, norėsiu- šilkais apklosiu.
Galiu sutrypti, nuskandinti. Galiu sudeginti.
Geidžiu- sninga, svajoju- ruduo ateina.
Ir visvien jūs tikit kažkokiais padarais danguje, nors iš tiesų nežinote ar ten kas nors yra.
Tikėkit savimi ir artimu šalia- taip tapsite laimingi.
Viskas atrodo ypatingai tvarkinga ir gražu.
Tai netikra.
Jei norėsiu- pakelsiu ranką, išsuksiu koją. Norėsiu- nuogai išrengsiu, norėsiu- šilkais apklosiu.
Galiu sutrypti, nuskandinti. Galiu sudeginti.
Geidžiu- sninga, svajoju- ruduo ateina.
Ir visvien jūs tikit kažkokiais padarais danguje, nors iš tiesų nežinote ar ten kas nors yra.
Tikėkit savimi ir artimu šalia- taip tapsite laimingi.
sausio 24, 2010
Amžinas kartojimas
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dar skaitot? Kam?
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dantų krapštuku badau savo galvą, ten, giliai- kur mintys ir troškimai ilsis. Reikia skaudint, kad atgimtų.
Raižau savos širdies lopinėlyje tavas akis.
Išimti- pakeisti, įdėti- gyvent.
Dar skaitot? Kam?
sausio 18, 2010
Audroje buvau
Staiga atmerkiu akis, nustebau, esu audros debesy.
Nužvelgiau kūną savo- nė skiautelės rūbų. Virpu.
Juokės mėnulis, šypsojosi žvaigždės.
Padovanojau kiekvienam lašeliui po blakstieną, kad nupraustų mane lietuje.
Įsitaisiau ir užsiklojau žaibais minkšto debesies pataluos.
Gerai, pamaniau, jog nežinojai, viską, ką Tau teko iškentėti, aš iškentėjau dar labiau.
Staiga atmerkiu akis, nustebau, esu baltam kambary.
Įsitaisiau minkštų sienų kampe, o kitame matau tave.
Nužvelgiau kūną savo- nė skiautelės rūbų. Virpu.
Juokės mėnulis, šypsojosi žvaigždės.
Padovanojau kiekvienam lašeliui po blakstieną, kad nupraustų mane lietuje.
Įsitaisiau ir užsiklojau žaibais minkšto debesies pataluos.
Gerai, pamaniau, jog nežinojai, viską, ką Tau teko iškentėti, aš iškentėjau dar labiau.
Staiga atmerkiu akis, nustebau, esu baltam kambary.
Įsitaisiau minkštų sienų kampe, o kitame matau tave.
sausio 16, 2010
Skausme mano
Jie pjaustė paviršinį tavo odos sluoksnį- ten labiausiai skauda. Tuomet žaizdas, kuriose kraujas nekrešėjo, subadė adatėlėmis, užbėrė druskos ir pasakė, kad užgis.Tu nerėkei, neverkei, o aš akimirką pamaniau, kad netgi nekentėjai.
Atėjau, prašei mane užgydyti tai, o nežinojau kaip.
Sakei, jog švelnumu- nežinojau kas tai.
(Nuo mažens man buvo kartojama: "Raganos mylėti nemoka.")
Atėjau, prašei mane užgydyti tai, o nežinojau kaip.
Sakei, jog švelnumu- nežinojau kas tai.
(Nuo mažens man buvo kartojama: "Raganos mylėti nemoka.")
sausio 14, 2010
Sveikas atvykęs
Tu panėrei. Leidaisi lengvai ir be sunkumų.
Dugne tamsu. Velniškai tamsu, bet gera.
Matei ryklius, medūzas, kraują, skęstančias valtis, laivus, kurie leidosi taip, tarsi būtų snaigės elegantiškoj pūgoj.
Girdėjai jūrą. Jūrą visur. Ausyse, mintyse, kraujyje ir širdyje. Širdyje.
-
Norėjai mirti, nors miręs esi galbūt jau kelis tūkstančius metų.
Dugne tamsu. Velniškai tamsu, bet gera.
Matei ryklius, medūzas, kraują, skęstančias valtis, laivus, kurie leidosi taip, tarsi būtų snaigės elegantiškoj pūgoj.
Girdėjai jūrą. Jūrą visur. Ausyse, mintyse, kraujyje ir širdyje. Širdyje.
-
Norėjai mirti, nors miręs esi galbūt jau kelis tūkstančius metų.
sausio 11, 2010
Pasitaiko kartais
Aš norėčiau nurauti savo galvą ir padovanoti tau. Tam, kad nešiotumeis dalį manęs su savimi.
Taip galėčiau matyti.
Norėčiau paguldyti dalį savo kūno tavo lovoje. Taip galėčiau jausti.
Norėčiau nuplėšti savo kojas.
Taip galėčiau eiti šalia.
Norėčiau, nes niekad nebūsim kartu.
Taip galėčiau matyti.
Norėčiau paguldyti dalį savo kūno tavo lovoje. Taip galėčiau jausti.
Norėčiau nuplėšti savo kojas.
Taip galėčiau eiti šalia.
Norėčiau, nes niekad nebūsim kartu.
gruodžio 28, 2009
Meilė lietuje
Pamenu, mes skridom. Skridom lietui lyjant abu kartu. Tavo rankos, mano rankos. Tavo kūnas, mano kūnas. Tai, ką išgalvojom, šildė mus. Tai, kuo gyvenom, keitė mus.
Noriu, kad viskas būtų tik iliuzijos. Tik vaizduotė. Bet kas, tik ne prisiminimai.
Noriu, kad viskas būtų tik iliuzijos. Tik vaizduotė. Bet kas, tik ne prisiminimai.
spalio 15, 2009
Būsiu nematomas
Naktimis, dienomis- aš svajoju tapti nematomas
Kur mirtis ir viltis skelbia savo ultimatumus
Ten, kur žemė juoda sminga- aš jau nebematomas.
Tarsi akmuo, sunkiai krentu
Žmonės šaukia- jiems baugu
Vėjas plauna smegenis- vienas žingsnis ir skrendu.
Nemąstau apie gyvenimą blaiviau
Noriu lėkt aukščiau ir kuo aukščiau
Saulės pasiilgau, žodžiai keikia mane
Pienės žydi, o aš nebematau- aš jau miriau.
Bandžiau daryti tai, ką tik galėjau
Plaukiau jūra, bet nemačiau, kaip būti kartu
Alkis ir Tu
Akys aptemo, nes aš nebematomas.
Nematau pasaulio, nematau savęs
Vienas užsidaręs skelbiu sau ultimatumus.
Kur mirtis ir viltis skelbia savo ultimatumus
Ten, kur žemė juoda sminga- aš jau nebematomas.
Tarsi akmuo, sunkiai krentu
Žmonės šaukia- jiems baugu
Vėjas plauna smegenis- vienas žingsnis ir skrendu.
Nemąstau apie gyvenimą blaiviau
Noriu lėkt aukščiau ir kuo aukščiau
Saulės pasiilgau, žodžiai keikia mane
Pienės žydi, o aš nebematau- aš jau miriau.
Bandžiau daryti tai, ką tik galėjau
Plaukiau jūra, bet nemačiau, kaip būti kartu
Alkis ir Tu
Akys aptemo, nes aš nebematomas.
Nematau pasaulio, nematau savęs
Vienas užsidaręs skelbiu sau ultimatumus.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)